Civilizacijos progresas lėmė, kad gyvename ilgiau ir patogiau, bet kartu esame vienišesni, sutrikę. Dėl gyvenimo tempo mus visiškai įtraukia konkuravimas, turime per daug pareigų darbe. Stresą sukeliančių priežasčių yra tiek daug, kad nesugebame nuo jų pabėgti. Pakenkti gali netgi skatinamasis stresas, jei jis užsitęsia ir kyla gana dažnai. Todėl būtina laiku suprasti, kada stresas ima mums kenkti.
Stresas yra organizmo reakcija į staigų aplinkos pokytį – nenumatytas aplinkybes, iššūkį, problemą šeimoje ar darbe. Jei jis trumpalaikis, pasekmės yra teigiamos ir mus mobilizuoja. Jei įtampa trunka ilgai, tai tampa problema, nes neigiamai veikia mūsų sveikatą.
Sunku vienareikšmiškai apibūdinti streso simptomus, nes kiekvienas organizmas į jį reaguoja skirtingai. Vienus pradeda kamuoti nerimas, nemiga, išsiblaškymas, kitiems padidėja apetitas ar atsiranda skrandžio problemų. Jei stresas užsitęsia, gali išsivystyti depresija, t. y. nuolatinis nerimas dėl neapibrėžtos priežasties.
Įrodyta, kad magnio trūkumas mažina atsparumą stresui, skatina irzlumą, išsireguliuoja miego ir budrumo ritmas, tampame išsiblaškę. Visa tai dar labiau didina magnio trūkumą (pasekmė didina priežastį!). Kalbant apie magnį ir jo poveikį nervų sistemai, atsiranda magnio trūkumo ir streso užburtas ratas. Magnio trūkumas gali sukelti stresą, o stresas savo ruožtu didina magnio stoką. Šio mikroelemento jonai dalyvauja smegenų neuromediatorių, įskaitant serotoniną (5-HT), kuris vadinamas laimės hormonu, biosintezėje. Kai ima jo trūkti, organizmas gali gaminti nepakankamai 5-HT, o tai skatina impulsyvią elgseną, agresiją ir nemigą.
Nelaukime, kol stresas pakenks mūsų organizmui. Neignoruokime pirmųjų signalų, nes už ilgalaikį stresą anksčiau ar vėliau būsime priversti sumokėti. Gali būti, kad pasekmes pajusime tik po kelerių metų, o stresas gali sukelti įvairias ligas ir negalavimus.
Dėl gyvenimo tempo mus visiškai įtraukia konkuravimas, turime per daug pareigų darbe. Stresą sukeliančių priežasčių yra tiek daug, kad nesugebame nuo jų pabėgti. Pakenkti gali netgi skatinamasis stresas, jei jis užsitęsia ir kyla gana dažnai. Todėl būtina laiku suprasti, kada stresas ima mums kenkti.
Stresas yra organizmo reakcija į staigų aplinkos pokytį – nenumatytas aplinkybes, iššūkį, problemą šeimoje ar darbe. Jei jis trumpalaikis, pasekmės yra teigiamos ir mus mobilizuoja. Jei įtampa trunka ilgai, tai tampa problema, nes neigiamai veikia mūsų sveikatą.
Sunku vienareikšmiškai apibūdinti streso simptomus, nes kiekvienas organizmas į jį reaguoja skirtingai. Vienus pradeda kamuoti nerimas, nemiga, išsiblaškymas, kitiems padidėja apetitas ar atsiranda skrandžio problemų. Jei stresas užsitęsia, gali išsivystyti depresija, t. y. nuolatinis nerimas dėl neapibrėžtos priežasties.
Visa tai dar labiau didina magnio trūkumą (pasekmė didina priežastį!). Kalbant apie magnį ir jo poveikį nervų sistemai, atsiranda magnio trūkumo ir streso užburtas ratas. Magnio trūkumas gali sukelti stresą, o stresas savo ruožtu didina magnio stoką. Šio mikroelemento jonai dalyvauja smegenų neuromediatorių, įskaitant serotoniną (5-HT), kuris vadinamas laimės hormonu, biosintezėje. Kai ima jo trūkti, organizmas gali gaminti nepakankamai 5-HT, o tai skatina impulsyvią elgseną, agresiją ir nemigą.
Nelaukime, kol stresas pakenks mūsų organizmui. Neignoruokime pirmųjų signalų, nes už ilgalaikį stresą anksčiau ar vėliau būsime priversti sumokėti. Gali būti, kad pasekmes pajusime tik po kelerių metų, o stresas gali sukelti įvairias ligas ir negalavimus.
[1] Papierkowski A. Znaczenie magnezu w praktyce lekarskiej. Część I. Przyczyny i objawy zaburzeń gospodarki magnezowej. Medycyna Rodzinna 2002; 1: 31-34
[2] Woroń J. Preparaty magnezu w profilaktyce i terapii – jak dokonać racjonalnego wyboru. Terapia 2012; 12: 3-6
